Prieš kiekvienus rinkimus vis nuskamba klausimas, kodėl Lietuvoje neįteisintas internetinis balsavimas. Nors idėjos šalininkai tvirtina, kad esame tam pakloję gerą technologinį pamatą, kritikai abejoja, ar įteisinus šį balsavimą būtų galima užtikrinti rinkimų skaidrumą. Grėsmių kyla ir dėl nedraugiškų Lietuvai valstybių įtakų – neaišku, ar esame visiškai pasiruošę jas suvaldyti. Politikų nuomonės šia tema taip pat išsiskiria.
Lietuviai šią savaitę balsuoja savivaldybių merų ir tarybų rinkimuose – vieni tai darys sekmadienį, o kiti savo balsą jau atidavė išankstiniuose rinkimuose. Nors pastarąja galimybe lietuviai naudojasi ne masiškai, kaikuriuose punktuose susiformavo eilutės ar vos nepritrūko balsavimo biuletenių.
Kai kurie politikai sako, kad šių nesklandumų būtų galima išvengti įteisinus internetinį balsavimą. Tačiau ar vietoje to nesukurtume didesnių problemų?
Ryškiausia internetinio balsavimo rinkimuose patirtis ES priklauso Estijai. Ši šalis jau 18 metų leidžia savo piliečiams balsą atiduoti neinant iš namų. Žmogui tereikia turėti interneto ryšį, parsisiųsti balsavimo programėlę irautorizuoti save sistemoje. Lietuvoje diskusija dėl internetinio balsavimo tai pasigirsta, tai vėl nutyla. Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) yra inicijavusi internetinio balsavimo galimybių studijos viešąjį pirkimą.
Padėtų išvengti problemų ar sukurtų jų dar daugiau?
Nors šį klausimą supa daug techninių vingrybių, jis, visų pirma, yrapolitinis. Tačiau tarp politikų sutarimo dėl to, panašu, nėra. Štai Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Andrius Bagdonas 15min komentavo, kad nors žmonės baiminasi geopolitinių grėsmių, Estijoje internetinio balsavimo mechanizmas puikiai veikia, tad to nereikėtų bijoti ir Lietuvoje.
„Mes naudojamės ir elektronine bankininkyste ir turbūt nė vienas nebijome, kad mūsų pinigai gali kažkur dingti ar kitokios rizikos galiatsirasti mūsų asmeninėms lėšoms. Man atrodo, kad svarbu pasitikėti, įvertinus visas grėsmes. Bet jei paklaustumėte mano asmeninėsnuomonės, aš pasisakau už“, – kalbėjo A.Bagdonas.
Ekspertai: technologinį pamatą turime, bet svarbūs ir kiti dalykai
Ekspertai internetinio balsavimo galimybę taip pat vertina nevienareikšmiškai. „Infobalt“ eIDAS pogrupio pirmininkas Viktoras Kamarevcevas 15min sakė, kad sprendžiant šį klausimą reikalingos diskusijos dėl tinkamųtechnologijų naudojimo ir saugumo užtikrinimo, bet Lietuvos galimybių nuvertinti nereikėtų. „Lietuva jau dabar turi labai gerą pagrindą i-balsavimui, mat šalyje yraplačiai naudojamos elektroninės atpažinties ir kvalifikuoto elektroninio parašo priemonės – būtent jos yra kertinis akmuo statant i-balsavimo sistemą. Kitos šalys tokia prabanga pasigirti negali, tad čia turime pranašumą“, -15min sakė V.Kamarevcevas.
Tiesa, jis pridūrė, kad įvedus internetinį balsavimą jis nepakeistų fizinio – tie, kurie norėtų eiti į balsavimo punktus, ir toliau galėtų tai daryti, tačiau tokia galimybė pagelbėtų užsienio lietuviams.
Tuo metu „Mark ID“ vadovas, „Mark Sign“ elektroninio parašo sprendimo atstovas Marius Stonkus atkreipė dėmesį į lietuvių technologinį išprusimą.
Anot jo, kritinė masė žmonių turi pakankamai galimybių naudotis technologijomis.
Jo pateiktais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2022 m. 88proc. 16–74 m. Lietuvos gyventojų naudojosi internetu, o vyresnių žmonių, lyginti su pernai, padaugėjo 2 proc. punktais. Valstybės institucijų ar kitų viešųjų paslaugų įstaigų elektroninėmis paslaugomis bent kartą per paskutinius 12 mėnesių pasinaudojo 74 proc. 16–74 metų amžiaus gyventojų, arba 83 proc. tokio amžiaus internautų.
Jis taip pat nesutiko, kad balsavimas internetu keltų saugumo rizikų. „Kol kas visos diskusijos remiasi pora argumentų – nesaugu ir sunkuidentifikuoti rinkėjo tapatybę nuotoliu, tačiau gauti paskolą banke arjungtis prie savo sveikatos sistemos internete yra saugu ir patikima?
Suprantu, kad balsavimo klausimas yra jautresnis dėl galimo neigiamo poveikio rinkimų patikimumui ir skaidriai rinkimų baigčiai, tačiau techniniai sprendimai ir rizikos mažinimo būdai jau yra – identifikacija kvalifikuotu elektroniniu parašu, o esant poreikiui – ir nuotolinė veido identifikacija, paremta dirbtinio intelekto algoritmais“, – 15min komentavo M.Stonkus.
Daugiau skaitykite 15min.lt straipsnyje
